„Žalios“ stogų dangos – mus supančios aplinkos išsaugojimui

Komercinių pastatų ir individualiųjų namų stogo danga gali būti ekologiška: nekenkianti žmogui ir aplinkai, pagaminta iš natūralių, gamtoje esančių medžiagų, prailginto tarnavimo laiko, tausojanti energiją, ir net gryninanti miestų orą.

Visai neseniai tai atrodė fantastika, šiandien – jau šalia esanti realybė

Kad ateityje netektų keisti stogo dangos dėl joje esančių sveikatai pavojingų medžiagų, kas dabar vyksta su asbesto turinčia danga, verta pagalvoti apie „žalią“ stogą – ne spalvos, o ekologijos požiūriu.

ABR_4672_3_4_fused.jpg

Stogo danga – medžiaga, kuri turi atlikti daug funkcijų, atitikti hermetiškumo, ilgaamžiškumo kriterijus. Ekologija, atrodytų, nėra svarbiausiais dalykas, juolab, kad stogas yra lauke. Tačiau situacija su asbesto turinčiomis dangomis parodė, kad visai nekreipti dėmesio į šį aspektą negalima. Remiantis stogo dangos pirkimo tyrimu, atliktu beveik prieš dešimtmetį, svarbiausias kriterijus renkantis stogo dangą yra jos ilgaamžiškumas – šią pageidautiną savybę nurodė net 58 proc. tyrime dalyvavusių respondentų, estetika svarbi 16,7 proc. vartotojų, ekologiškumas – 14,1 proc. Šiandien, kai jau tiek žinome apie asbesto žalą, tikėtina, kad šis skaičius būtų didesnis.

Stogo dangų gamintojai pastaruoju metu ekologijai skiria vis daugiau dėmesio. Tarptautinė korporacija „TECHNONICOL“, kuriai priklauso ir UAB „Mida LT“, neseniai pristatė aplinkos orą valančią bituminę stogo dangą, taip pat dangą, ant kurios neauga samanos ir kerpės. O „Mida LT“ gaminamos daugiasluoksnės bituminės čerpės muša eksploatacijos rodiklius – joms suteikiama net iki 60 metų ilgaamžiškumo garantija. Reiškia, tiek metų stogo danga atliks būtinas funkcijas ir jos keisti nereikės. O ir kur dėti seną neteks sukti galvos, nes šiuo metu pagrindinės įmonės investicijos nukreiptos į senų bituminių dangų ir gamybos atliekų panaudojimo galimybes, vykdomi bandymai, kaip panaudoti senas susmulkintas bitumines dangas bei gamybos atliekas kelių tiesimo medžiagai gaminti.